Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“. Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia’.  Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“. (Jn 1, 29–34)

Dievo Avinėlis – šis apibūdinimas yra tiesiog nuostabus ir stulbinantis. Šią sąvoką Naujajame Testamente sutinkame dvidešimt devynis kartus.

Dievo Avinėlis tapo vienu didingiausiu Kristaus vaizdiniu.  Taip vienu titulu išreiškiama Kristaus meilė, pasiaukojimas, kančia ir pergalė.

Jonas Krikštytojas sakė, kad jis nepažino Jėzaus, nors jie buvo pusbroliai (Lk 1, 36). Vis dėlto jis turėjo būti susipažinęs su Jėzumi. Tačiau jis norėjo pasakyti, kad nors pažinojo Jėzų, bet jis nežinojęs, kas jis toks yra. Jonas Krikštytojas veikiamas Šventosios Dvasios staiga suprato, kad Jėzus – Dievo Sūnus.

Jonas Krikštytojas dar kartą suformuluoja, kad jo misija yra labai aiški – jis turi atkreipti žmonių širdis į Kristų. Jis pats – niekas, o Jėzus – viskas. Pats Jonas Krikštytojas neužėmė jokios ypatingos vietos. Jis tik atidengė uždangą, kad paliktų vien Jėzų pasaulio ir istorijos scenos centre.

Taip Jonas Krikštytojas moko mus visus tikrojo nuolankumo – visu gyvenimu rodyti tik į Dievo Avinėlį.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →