Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir paliepė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’.“ (Lk 13, 1 – 9)

Istorija apie figmedį pasakoja, kad dvasinis nevaisingumas sukelia problemų. Mokslininkai teigia, kad visas mūsų evoliucijos procesas yra nukreiptas į šio pasaulio pažangą, kad būtų sukurti žmonėms naudingi dalykai, o įgytos geros savybės būtų sustiprintos, ir visa, kas nenaudinga, sunaikinama, žūsta. Vienas esminių klausimų galėtų per gavėnią iškilti kiekvienam: „Kokią naudą tu atneši šiam pasauliui?“

Šis palyginimas taip pat moko, kad tie, kurie tik ima iš gyvenimo, negali būti palaiminti. Vaismedis traukė syvus ir išgyvenimo šaltinius iš žemės, bet jis nedavė vaisių. Ir tai buvo jo nuodėmė. Taip, visi žmonės gali būti suskirstyti į tuos, kurie daugiau iš gyvenimo ima, nei investuoja į jį, ir į tuos, kurie jam duoda daugiau, nei iš jo ima.

Tam tikra prasme mes visi esame gyvenimo skolininkai. Mes atėjome į šį pasaulį sukeldami pavojų kito žmogaus, mūsų motinų, gyvenimui; ir be mus mylinčių rūpesčio, mes negalėtume išgyventi. Be mūsų dalyvavimo paveldėjome krikščionišką tradiciją ir laisvę. Tačiau turime užduotį padaryti šį pasaulį ir viską, kas jame yra, geresniu nei buvo prieš mus. Dievas yra ištikimas sodininkas, kuris laukia mūsų vaisingumo.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →