Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane. Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje. (Jn 2,13-25)

Esame įpratę savo Mokytoją matyti gailestingą, švelnų, užjaučiantį, gydantį, atleidžiantį. Todėl mus nustebina griežtas Jo elgesys šventykloje. Pagrįstai kyla klausimas: kodėl Jėzus taip supyko ant pinigų keitėjų ir šventyklos prekiautojų?

Savo elgesį Jėzus paaiškina trumpai ir aiškiai: „Mano namai turi būti maldos namai“ (Lk 19, 46). Šiais žodžiais Jėzus pabrėžia ir Dievo, ir pastato, skirto Dievo garbei, šventumą. Dievo namuose turi būti šlovinamas Dievas. Šventovė yra susitikimo su Dievu erdvė, kurioje vyksta amžinybės slėpinio pasireiškimas.

Šis pasakojimas mus kviečia prisiminti ir kitokias šventyklas. Šventyklos išvalymas – simboliškai atskleidžia Jėzaus troškimą nuskaistinti kiekvieno mūsų širdį. Šventovės griūva ir iškyla, o žmogus yra tikroji šventykla, nes sutvertas kaip Dievo atvaizdas. Todėl Jėzus nori išvalyti iš mūsų širdžių pyktį, pavydą, puikybę, blogas mintis ir tuos geismus, kurie mus tolina nuo Dievo.

Gavėnios metu turime galimybę iškuopti savo širdis, kurios yra Dievo šventovės. Šis laikas mus duotas sąmoningai peržvelgti savo gyvenimą ir pasinaudoti nuskaistinančia Viešpaties malone.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →