Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo. (Mk 16, 15–20) 

Prieš išeidamas pas Tėvą, Jėzus paliko Bažnyčiai kelias užduotis.

Bažnyčios užduotis yra skelbimas. Tai yra Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio pareiga pasakoti Jėzaus atneštą Gerąją naujieną tiems, kurie niekada jos negirdėjo. Krikščionis turėtų būti Jėzaus pasiuntinys.

Bažnyčios užduotis yra išgydymo veikla. Krikščionybė paveikia ne tik žmogaus sielą ir dvasią, bet ir jo kūną. Jėzus norėjo išgydyti kūną ir sielą.

Bažnyčia turi galios šaltinį. Nebandykime suprasti visko tiesiogine prasme. Palyginimas apie nuodingas gyvates ir nuodus reiškia įsitikinimą, kad krikščionys, kaip niekas kitas, turi galios ir sugebėjimo susidoroti su gyvenimo problemomis.

Bažnyčia ne viena atlieka savo užduotis. Pašlovintas Kristus visada dirba su ja, joje ir per ją. Nes Dangun žengimo slėpinys byloja, kad tikri krikščionys visada gyvena su Tuo, kuris buvo nukryžiuotas, prisikėlė ir sėdi Tėvo dešinėje.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →