Šv. Šeimos šventė
Jėzaus gimdytojai kasmet ateidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę. Pagaliau po trijų dienų rado jį Šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?!“ Bet jie nesuprato jo žodžių. Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse. (Lk 2, 41–52)
Žydų berniukas buvo laikomas vyru, kai jam sueidavo dvylika metų. Tada jis tapdavo įstatymo sūnumi ir prisiimdavo visus jo įsipareigojimus. Taigi, dvylikos metų Jėzus pirmą kartą atvyko į Jeruzalę Velykų metu.
Per Velykų šventę Sinedrionas atvirai susirinkdavo šventyklos kieme, aptarinėdamas teologinius klausimus dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems. Ten Juozapas su Marija ir rado Jėzų. Jėzus klausėsi diskusijos ir kruopščiai ieškojo žinių kaip rimtas mokinys.
Bet čia randame vieną svarbiausių vietų Jėzaus gyvenimo istorijoje. „Tavo tėvas ir aš“, – sakė Marija. „Ar jūs nežinojote“, – atsakė Jėzus, „kad turiu būti savo Tėvo reikaluose?“ Pažiūrėkite, kaip švelniai, bet tvirtai, Jėzus paima tėvo vardą iš Juozapo ir suteikia jį Dievui.
Prieš mus yra diena, kai Jėzus suprato, kas Jis yra. Atkreipkime dėmesį, kad šis atradimas nepadarė Jo besididžiuojančiu. Jis nežvelgė į savo kuklus tėvus, švelną Mariją ir uolų Juozapą iš aukšto. Jėzus nuėjo su jais į Nazaretą ir buvo jiems klusnus. Kaip Dievo Sūnus, Jis buvo nepriekaištingas savo žemiškų tėvų sūnus. Tikrasis Dievo žmogus neniekina žemiškų ryšių, o su atsidavimu įvykdo savo žemiškas pareigas.
Kun. Rolandas Karpavičius
