V Velykų sekmadienis. Mokinio vaisingumas

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“. (Jn 15, 1–8)

Jėzaus gyvenimo ypatumas buvo jo nuolatinis ryšys su Tėvu. Jis dažnai išeidavo į vienumą susitikti su Juo. Ir mes turime palaikyti ryšį su Jėzumi. Tačiau negalime to padaryti, jei nesimsime ryžtingų veiksmų. Paimkime, pavyzdžiui, bent ryto maldą: kelios maldos minutės ryte mums gali padėti visą dieną, nes mes nepajėgsime drąsiai pasitikti blogio be Kristaus savo širdyje. Kai kuriems mūsų buvimas su Kristumi yra paslaptinga patirtis, kurios negalima perduoti žodžiais. Daugeliui tai reiškia nuolatinį ryšį su Juo.

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad dvi pasekmės kyla iš vienybės su Kristumi: pirma, geras Kristaus mokinys praturtina savo gyvenimą – santykiai su Kristumi jį daro vaisinga šaka. Ir, antra, jis atneša šlovę Dievui, nes jo gyvenimo liudijimas kelia kitų mintis į Dievą. Dievas yra pašlovintas, kai mes jam atnešame daug vaisių ir gyvename, kaip dera Kristaus mokiniams. Geriausias dalykas krikščionio gyvenime yra tas, kad jis gyvenimu ir elgesiu šlovina Dievą.

Kun. Rolandas Karpavičius