Jėzus bylojo: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“ (Jn 15, 9–17)

Pagrindinė šios Evangelijos ištraukos eilutė yra ta, kurioje Jėzus sako, kad ne mokiniai jį išsirinko, bet jis pasirinko juos. Mes nepasirinkome Dievo, bet Dievas savo gailestingumu kreipėsi į mus savo kvietimu ir meilės pasiūlymu.

Taip pat iš šios ištraukos matome, kodėl ir kam mes buvome išrinkti ir pašaukti.

Mes esame pašaukti džiaugsmui. Nesvarbu, kad sunkus yra krikščioniškas kelias, bet ėjimas juo ir galutinis jo tikslas yra džiaugsmingas. Žmogui visada malonu daryti tai, kas teisinga. Krikščionis džiaugiasi, nes yra džiaugsmingas Kristaus pasiuntinys. Liūdnas krikščionis prieštarauja savo paties vardui ir niekas dar nekompromitavo krikščionybės tiek, kiek pikti, niūrūs veidai. Tiesa, kad krikščionis yra nusidėjėlis, bet jis yra atpirktas nusidėjėlis, ir tai yra jo džiaugsmo versmė. Kaip žmogus gali būti nelaimingas eidamas gyvenimo kelią su Jėzumi Kristumi?

Mes pasirinkti dėl meilės. Mes esame išsiųsti į pasaulį mylėti vienas kitą. Kartais elgiamės taip, tarsi mes būtume išsiųsti konkuruoti, ginčytis ir kivirčytis tarpusavyje. Bet krikščionis turėtų parodyti visu savo gyvenimu, kad krikščionybė yra meilė savo artimui. Čia Jėzus skelbia dar vieną puikų apreiškimą. Jei mes klaustume Jo: „Kokiu pagrindu tu pasakoji mums apie meilę vienas kitam?“ Jis atsakytų: „Nėra didesnės meilės kaip numirti už savo draugus“. Jis atidavė savo gyvenimą už savo draugus. Jis turi teisę kalbėti apie meilę. Daugelis žmonių sako, kad myli vienas kitą, o visas jų gyvenimas rodo priešingai. Jėzus davė mokiniams įsakymą, kurį jis įvykdė, ir parodė pavyzdį.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →