Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“.

Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2, 1–12)

Išminčių apsilankymo istorijos esmė yra Kristaus pasirodymas pasauliui. Neužtenka tik šeimos ir piemenų, Jėzaus žinia turi pasiekti pasaulį. Išminčių apsilankymas yra būsimo evangelijos plitimo pasaulyje ženklas.

Išminčių tikslas buvo atvykus pagarbinti Kristų. Tai du kartus pakartota Evangelijoje. Atvykę į savo kelionės tikslą ir pamatę kūdikį, jie „parpuolę ant žemės jį pagarbino”. Pagerbdami kūdikį, išminčiai pagal Rytų paprotį parodė pagarbą karaliui. Tai – garbinimo veiksmas, kuris krikščioniškame gyvenime ir liturgijoje yra pagrindinis.

Pirmasis liturgijos tikslas yra Dievo garbinimas. Dažnai krikščionybė suvokiama kaip įstatymo religija, nors ji yra garbinimo atsakymas į begalinę Dievo meilę.

Per šią šventę mes, krikščionys, garbiname Kristų, nes jis yra Viešpats. Toks garbinimas parengia mus būsimajai šlovei, Dievo akivaizdai. Kuo nuoširdžiau garbinsime jį dabar, tuo labiau pasirengsime būsimajai dangiškajai liturgijai.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →