XII eilinis sekmadienis. Benediktas XVI. Pažinti Kristų
Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“. Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Dievo Mesiju“. Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nepasakoti. Jis dar pridūrė, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikeltų. Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. (Lk 9, 18–24)
Kalbama apie du skirtingus būdus pažinti Kristų. Pirmas – tai išorinis pažinimas, tai daugumos požiūris. Į Jėzaus klausimą: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“, mokiniai atsako: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
Kitaip tariant, manoma, kad Kristus tai dar vienas religinis veikėjas, panašus į kitus žmonėms žinomus. Paskui kreipdamasis asmeniškas į mokinius, Jėzus klausia: „O kuo jūs mane laikote?“. Petras atsako žodžiais, kurie yra pirmasis tikėjimo išpažinimas: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“. Tikėjimas siekia toliau negu vien paprasti empiriniai ar istoriniai faktai ir jis sugeba įsismelkti į Kristaus asmens slėpinio gilumą.
Vis dėlto tikėjimas nėra žmogaus, jo proto pastangų rezultatas, bet Dievo dovana: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“. Tikėjimas kyla iš Dievo iniciatyvos. Dievas atskleidžia mums savo meilę ir kviečia dalyvauti jo dieviškajame gyvenime.
Tikėjimas ne tik suteikia tam tikrų informacijų apie Kristaus asmenį, bet sukuria asmeninį ryšį su Juo, reikalauja visu savimi, visu protu, valia ir jausmais pritarti Dievui, kuris mums apsireiškia. Šitaip klausimas: „O kuo jūs mane laikote“ provokuoja mokinius asmeniškai už Jį apsispręsti. Tikėjimas ir Kristaus sekimas labai artimai tarpusavy susiję.
Ir žinant, kad tikėjimas reikalauja sekimo, jį reikia nuolat stiprinti ir auginti, reikia gilinti ir brandinti, tuo pačiu stiprinant ir mūsų ryšį su Jėzumi, meilę jam. Taip pat ir Petras su kitais mokiniais turėjo eiti šituo keliu iki tol, kol susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu atvėrė jų akis tikėjimo pilnatvei.
Šaltinis – http://www.jaunimodienos.lt
