Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs ‘rasite savo sieloms atgaivą’. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mt 11, 25–30)

Jėzus sako: “Ateikite pas mane, kurie esate prislėgti”. Judėjų ortodoksams religija buvo našta. Jėzus kalbėjo apie Rašto žinovus ir fariziejų “Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių” (Mt 23,4). Žydų religija buvo daugybės taisyklių rinkinys. Žmogus gyveno miške taisyklių, kurios reguliavo kiekvieną jo gyvenimo žingsnį. Jis visada turėjo klausytis balso, sakančio: “Negalima”.
Jėzus kviečia mus priimti Jo jungą. Žydai naudojo žodį jungas priklausomybės, paklusimo prasme. Jie kalbėjo apie Įstatymo jungą, įsakymų jungą, Dievo jungą, Karalystės jungą. Gali būti, kad Jėzaus kvietimas atgaivai reiškė kažką konkretaus.
Jėzus sako: “Mano jungas švelnus” ir tuo jis tarsi nori pasakyti: “Gyvenimas, kurį aš jums duodu – tai ne jūsų pečius slegianti našta. Jūsų užduotys bus pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus ir galimybes.” Tai, ką Dievas mums siunčia, atitinka mūsų poreikius ir galimybes. Jėzus sako: “Mano našta lengva”, o rabinai sakydavo: “Mano našta tampa man daina”. Tai nereiškia, kad lengva ją nešti, bet ją nešti mums tenka iš meilės, o mylint ir sunkiausia našta palengvėja. Jei mes prisimename Dievo meilę, jei prisimename, kad mūsų pareiga – mylėti Dievą ir žmones, tada našta darosi kaip daina.
Pasakojama, kad vienas žmogus susitiko berniuką, kuris nešė ant nugaros dar mažesnį paralyžiuotą berniuką. “Tai per sunki našta tau”, – pasakė jam vyras. “Tai ne našta, o mano brolis”, – atsakė berniukas. Našta gauta dėl meilės ir pakelta su meile – visada lengva.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →