Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“.
    Jėzus tarė jiems: Kai melsitės, sakykite:
    ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas.
    Teateinie  tavo karalystė.
    Kasdieninės mūsų duonos duok mums kasdien
    ir atleisk mums mūsų kaltes,
    nes ir mes atleidžiame visiems savo skolininkams,
    ir nevesk mūsų į pagundą’“.
  Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko duoti valgyti’. O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’. Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia“.
„Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“. (Lk 11, 1–13) 

Atkreipkime dėmesį į „Tėve mūsų“ maldos tvarką. Prieš ko nors prašydami sau, turėtumėte paskelbti Dievo šlovę ir išreikšti pagarbą Jam. Tik tada, kai bus suteikta tinkama vieta Dievui, derės ir prašymai.

Ši malda apima visą mūsų gyvenimą. Taip ji įvardija dabarties poreikius. Ji nurodo melsti kasdienės duonos. Mums nereikia jaudintis dėl nežinomos ateities, tik dėl šios dienos.

Ji primena praeities nuodėmė. Melsdamiesi galime prašyti tik Dievo atleidimo, nes net geriausi iš mūsų yra tik nusidėjėliai, stojantys nepriekaištingo Dievo akivaizdoje.

Ji kreipia mūsų žvilgsnius į teismą ateityje. Pagunda reiškia bet kokį išbandymą. Tai apima ne tik gundymą nusidėti, bet ir bet kokią situaciją, kuri yra iššūkis, ir kartu žmogaus brandos bei ištikimybės testas. Negalime išvengti šių išbandymų, tačiau būdami su Dievu galime atlaikyti juos.

Kažkas pastebėjo, kad „Tėve mūsų“ turi dvi svarbias reikšmes žmogaus maldoje. Jei su ja pradedame maldą, ji pažadina mumyse įvairius šventus siekius, kurie mus veda į tikrą atsidavimą. Jei sakome ją savo maldos pabaigoje, tada joje apibendriname viską, ko turėtume melsti Dievo akivaizdoje.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →