Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „ Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netikės, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“. Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis“. (Jn 6, 60–69) 

Jėzaus žodžiai yra kieti, bet jie yra gyvenimas,  dvasia, jie – iš amžinybės. Tik Jėzus vienintelis gali mums pasakyti, kas yra gyvenimas, įkvėpti mums dvasią, kurioje mes turime jį pragyventi. Gyvenimo prasmė ir vertė priklauso nuo jo tikslo. Nepaisant visų vidinių ir išorinių prieštaravimų, tik Kristus gali suteikti gyvenimui autentišką tikslą, prasmę ir jėgas pasiekti šį tikslą.

Jėzus gerai žinojo, kad kai kurie ne tik atsisakys jo pasiūlymo, bet ir bus priešiški. Niekas negali priimti Kristaus pasiūlymo, išskyrus tuomet, kai yra paskatintas Dievo Dvasios, bet žmogus gali priešintis Dvasiai iki savo gyvenimo pabaigos. Toks žmogus nėra atmestas Dievo, bet pats savo širdį užkietina.

Jėzus nesistengia įrodyti ir pagrįsti savo žodžių, Jis tiesiog pareiškia, kad patys įvykiai vieną dieną įrodys Jo žodžių tiesą. Prisikėlimas yra Jėzaus žodžių teisingumo užtikrinimas. Ne, jis nebuvo vienas iš tų, kurie gyveno kilniai ir žiauriai mirė dėl beviltiško reikalo. Jis įrodė savo žodžių tiesą tuo, kad prisikėlė.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →