XXII eilinis sekmadienis. Širdies apvalymas

Pas Jėzų susirenka fariziejų ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius, valgančius suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. Mat fariziejai ir visi žydai pagal prosenių paprotį valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi sekdami papročiu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. – Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių papročio ir valgo suterštomis rankomis?“ Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:

Ši tauta šlovina mane lūpomis,

bet jos širdis toli nuo manęs.

Veltui jie mane garbina,

mokydami žmonių išgalvotų priesakų.

Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“.

Kas švaru, kas nešvaru

Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.

Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“. (Mk 7, 1-8. 14-15. 21-23)

Žmonės nuolat svarsto, kas yra svarbiau vidus ar išorė. Retai kam pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų asmens pusių.

Jėzus ryžtingai pasisako prieš išorinį religingumą. Galima laikytis griežtų elgesio taisyklių, bet širdimi būti toli nuo Dievo.

Jėzus tvirtina, kad blogio ištakos glūdi mūsų širdyje. Biblinėje mintyje širdis apima žmogaus protą ir jausmus, jo pasaulėjautą ir sugebėjimą mylėti.

Šiuolaikiniam žmogui Katalikų Bažnyčios Katekizmas primena: „Ji (širdis) yra mūsų slaptasis centras, nesuvokiamas nei mūsų protui, nei kitiems žmonėms; vien tik Dievo Dvasia gali ją išties pažinti“ (§ 2563).

Šioje perspektyvoje širdis yra Dievo ir žmogaus susitikimo vieta. Todėl Jėzus ir kalba apie širdies apvalymą. Kai ji bus tyra, tuomet ir mūsų išorė bylos tikrus bei gražius dalykus.

Kun. Rolandas Karpavičius