Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė.  Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. (Mk 7, 31–37)

Šv. Rašto pasakojimai apie fizinį išgydymą visuomet nurodo vidinį išgydymą. Sveikatos atstatymas reiškia blogio pasaulyje sumažinimą, atnaujinantį Dievo artumą. Tai reiškia, jog aklasis praregės ne tik akimis, bet protu ir širdimi. Kurčiasis išgirs ne tik žmogaus žodžius, bet ir Dievo žodį. Raišasis galės ne tik vaikščioti, bet eiti Viešpaties keliais. Kūno sveikata be dvasios sveikatos yra tikra nelaimė. Viešpats ne tik išlaisvina nuo ligų, bet išgydo sužeistas širdis.

Jėzaus ištartą žodį „Efata“ – atsiverk išgirdo visi, taip pat ir ką tik išgydytas kurčnebylis. Daugelis nenori girdėti ir atsiverti Dievo žiniai. Todėl Efata reiškia paraginimą: atsiverk kitam žmogui ir Dievui. Atvirumas kitam yra esminis žmogaus bruožas. Žmogui svarbu eiti pas kitus, kitus priimti, dalintis su kitais.  Atsiverkime Viešpačiui, kad jis atvertų mūsų ausis ir burną, kad galėtum priimti jo žodį ir išpažinti tikėjimą.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →