Paskui Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’. O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.

Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.

Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai“. „Taip pat ir aš jums sakau: darykitės bičiulių su apgaulinga Mamona, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes. Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes? Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!“

„Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“. (Lk 16, (1–9). 10–13)

Jėzus pasakojime prastos reputacijos žmogus pateikiamas kaip ryžtingos veiklos pavyzdys. Atrodytų, kad šis pavyzdys parodo žmogų be jokių sąžinės skrupulų. Keista, kad apsukrusis prievaizdas rodomas krikščionims kaip pavyzdys, kaip išmintingai naudotis pinigais.

Kaip šį palyginimą pritaikyti šiuolaikinės bendruomenės gyvenime?

Pirmiausia čia ne pavyzdys, bet įspėjimas. Turtingo žmogaus padėtis yra dramatiška – turtai jį sieja su Mamona, sunku išlaisvinti savo širdį iš turto galios ir gyventi Dievo valia.

Siūlymas pinigais įsigyti bičiulių, kurie vėliau, pritrūkus pinigų, priimtų geradarius į amžinąsias padangtes. Tai reiškia – išmintingai naudoti pinigus. Kas tie bičiuliai?

Prievaizdas yra apdairus, jo pavyzdys turėtų mokyti žemiškąsias gėrybes naudoti dangiškajai ateičiai. Kilniausias turto panaudojimas yra pasidalinti jį su stokojančiais. Jie priims mus į amžinąsias padangtes.

Tad pagrindinis konfliktas vyksta ne tarp Dievo ir turto. Svarbiausias kovos laukas yra žmogaus širdis. Žmogus negali gyventi pasidalinęs tarnauti dviem šeimininkams. Jam būtina pasirinkti.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →