Jonas jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“.

 „Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta. (Mk 9, 38-43. 45. 47-48)

Evangelijoje minimas žmogus nebuvo iš Jėzaus kompanijos, „nevaikščiojo su mumis”, bet jis tikrai darė teisingus darbus, tačiau vienam iš dvylikos, „Griaustinio sūnui” Jonui nepatiko toks elgesys. Jis nori „įvesti tvarką“.

Toks perdėtas uolumas gali kilti iš pavydo, kuris tyko užklupti ir labai pamaldžius žmones, Kai susvyruoja artimo meilė, žmonės pradeda vieni kitiems pavydėti, ne tik pinigų, sėkmės, sveikatos, grožio ar pažinčių, bet ir Dievo palankumo.

Kai tik žmogus pradeda save pernelyg gerai vertinti, nusprendžia, kad Dievui tarnauja geriausiai, jam atrodo, kad jis geriau už visus garbina Dievą, tuomet pavydui atsiveria tiesus kelias į širdį, kurioje nelieka vietos artimui.

Vos tik kam nors sekasi, tai nesąmoningai galima pradėti manyti, kad Dievas labiau apdovanoja kitą. Taip nutinka kai savinamės Viešpaties malonę. Tuomet norisi griebtis draudimų ir represijų.

Jėzaus žodis moko mus pripažinti, kad Dvasia dvelkia kur ir kaip nori, kad jo mokiniai yra ne stebukladariai, o kiekvienas, kuris tiesia pagalbos ranką bėdų slegiamam.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →