Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Jie sako: „Galime“. Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta“. Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.

Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ (Mk 10, 35–45)

Tikroji galia yra tarnavimas. Turime tarnauti taip, kaip Jėzus tarnavo. Jis atėjo į pasaulį ne kad jam būtų tarnaujama, bet pats tarnauti, tarnauti iki pat Kryžiaus aukos. Jis dėl mūsų nusižemino iki mirties, iki Kryžiaus mirties, kad mums tarnautų, kad mus išgelbėtų.

Nėra Bažnyčioje jokio kito kelio, kuriuo būtų galima eiti pirmyn. Krikščioniui eiti pirmyn, žengti į priekį, reiškia nusižeminti. Jei mes neišmoksime šios krikščioniškos taisyklės, niekada nesuprasime Jėzaus žodžių apie galią. Žengti į priekį, visada reiškia nusižeminti.

Bažnyčioje didžiausias yra tas, kuris daugiausia tarnauja, kuris labiausiai tarnauja kitiems. Tokia yra taisyklė. Tačiau nuo anų laikų iki šiandien Bažnyčioje būta kovų dėl valdžios. Tai atspindi ir mūsų kasdienėje kalboje naudojamos sąvokos. Kai žmogui suteikiamos pareigos, kurios pasaulio akimis atrodo svarbesnės, sakoma, kad ta moteris ar tas vyras paaukštintas, kad pakeltas į įstaigos ar organizacijos vadovus.

Žodis „paaukštinti“, „pakelti“ pats savaime gražus ir jį reikia naudoti Bažnyčioje, bet kiek kita prasme. „Šis žmogus pakeltas arčiau kryžiaus, jam suteikta garbė būti pažemintam“. Tik toks paaukštinimas, tik toks pakėlimas padaro mus panašesnius į Jėzų.

Šaltinis – Vatikano radijas

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →