XXXIII eilinis sekmadienis. Jėzus – tikrasis pranašas

Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“. Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“ Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“. Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus. Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas. Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“ (Lk 21, 5–19).

Jėzaus kalba apie paskutinį teismą užbaigia liturginius metus. Joje vaizduojamas Jeruzalės sugriovimas, pasaulinės katastrofos ir artėjančios pasaulio pabaigos ženklai.

Šventykla žydams buvo Dievo artumo ženklas. Jėzus įspėja, kad šventykla grius, tai ženklas, kad ateina kita era. Taip ir įvyko. Kristus kviečia ir mus žvelgti toliau nei regimi dalykai. Jis įspėja, kad visais laikais buvo ir bus netikrų pranašų.

Dar būdamas kardinolu popiežius emeritas Benediktas XVI yra rašęs: „pranašavimas Biblijos prasme reiškia ne aiškiaregystę, bet Dievo valios dabarčiai aiškinimą, taip pat parodantį teisingą kelią į ateitį. Aiškiaregis atsiliepia į proto, trokštančio nutraukti ateitį dengiantį šydą, smalsumą; pranašas grumiasi su valios bei mąstymo aklumu ir atskleidžia Dievo valią dabarčiai kaip reikalavimą ir kelio rodyklę. Būsimųjų dalykų numatymas čia antraeilis.“

Jėzaus žodžiai kiekvienai kartai yra pranašiški. Kiekviena karta patiria gamtos nelaimes: žemės drebėjimus, badą, ligas, epidemijas. Mūsų epochą drebina karai, etniniai ir religiniai valymai, terorizmas. Visais atvejais turėtume prisiminti Jėzaus perspėjimą: „Nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas”.

Šiais žodžiais mūsų Viešpats kviečia nebijoti katastrofų ir įspėja, kad jos neaplenks ir krikščionių. Jis ragina mus, net ir sunkiausiomis aplinkybėmis laikytis tikėjimo, kad Dievas viešpatauja pasaulio istorijai.

Kun. Rolandas Karpavičius