casimir

Vienas seniausių šv. Kazimiero atvaizdų, nutapytas, manoma, XVI a. I p., galbūt po 1535 m. Katedros gaisro.

Šventojo Kazimiero gyvenimo aprašymas

1458 m. spalio 3 d. Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgaitės šeimoje Krokuvoje, karališkoje Vavelio pilyje, anksti ryte, gimė antras sūnus karalaitis Kazimieras, būsimas šventasis. Karališkoji pora turėjo 6 sūnus ir 5 dukteris. Kazimiero seneliai — Jogaila ir Sofija Alšėniškė, o tėvas — Jogailos sūnus Kazimieras, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1427—1492). Taigi Kazimieras yra Gedimino giminės atžala.

Nuo pat mažumės karalaitį Kazimierą mokė įžymus istorikas ir pamaldus kanauninkas Jonas Dlugošas. Kai Kazimieras sulaukė paauglystės, jį politikos ir karybos meno mokė politinis pabėgėlis iš Italijos Pilypas Buonaccorsi, metraštininkų žinomas Kalimacho vardu. Kazimieras kartu su kitais karaliaus vaikais buvo mokomas daugelio dalykų. Jis puikiai kalbėjo lotyniškai, lenkiškai, mokėjo rašyti ir skaityti.

Pamaldumo dvasią Kazimierui įkvėpė karaliaus rūmuose aukštinamas Švč. Mergelės Marijos kultas. Brandesniam tikėjimui Kazimierą paskatino jo pamaldi motina Elzbieta, taip pat kanauninkas J. Dlugošas. Karaliui su sūnumi Kazimieru lankantis Vilniuje, būsimas šventasis retkarčiais buvo vežamas į Medininkus pakvėpuoti grynu oru ir atsigauti Šv. Augustino regulinių kanauninkų vienuolyne, kuriame buvo uoliai rūpinamasi pamaldumo į Švč. Mergelę Mariją puoselėjimu. Labiau pasitikėti Dievu ir Bažnyčia jaunajam Kazimierui padėjo Vilniuje 1481 m. pavasarį prieš karališkąją giminę rengto sąmokslo atskleidimo aplinkybės. Dar viena priežastis, paskatinusi Kazimierą pasišvęsti Dievui, kuris niekada nenuvilia – nenusisekęs beveik trylikamečio jaunuolio karinis žygis, vykęs 1471 m.

Kazimiero motina Elžbieta buvo Vengrijos karaliaus dukra. Mirus tuometiniam Vengrijos karaliui, Elzbieta, remiama kai kurių Vengrijos didikų, buvo įsitikinusi, kad šį kraštą turi valdyti karališkos dinastijos palikuonis. Tačiau Vengrijoje karaliumi išrinktas Motiejus Korvinas, vietinis didikas. Vis dėlto karališkosios dinastijos rėmėjai skatino karalaitį Kazimierą vykti į Vengriją užimti sosto. Tačiau vos tik žygis prasidėjo, rėmėjai atsimetė. Išlaidos teko pačiai Lenkijai. Popiežius pagrasino ekskomunika Lenkijai, nes ji puolanti krikščionišką šalį. Karinio žygio nesėkmės prislėgtas, karalaitis labai nuliūdo, tačiau tėvui padėjo valdyti valstybę, priiminėti pasiuntinius, sakyti iškilmingas kalbas, dalyvauti medžioklėse.

Karalaičiui teko kelerius metus valdyti Lenkiją, kai tėvas buvo išvykęs į Lietuvą. Kazimierui pasisekė sutvarkyti išvaistytą valstybės iždą, kuris dėl per didelių išlaidų, skolų buvo labai sumenkęs. Trylikos metų karalaičiui Kazimierui tėvas pavedė rūpintis Lietuvos pareigūnais. Taip pat kartu su tėvu aktyviai rėmė pranciškonų (bernardinų) misijų darbą ir rūpinosi, kad nebūtų statomos naujos cerkvės ten, kur šie vienuoliai vykdė savo misijų darbą. Už tai jam ir skirtas Magnus Ducatus Lithuaniae vardas ir jis buvo karūnuotas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Kazimieras parodė ir politinių sugebėjimų. Jis stengėsi pagerinti Lenkijos ir Romos santykius, kurie tėvui bendraujant su Čekijos husitais buvo pašliję. Daug dėmesio skyrė ir santykiams su turkais, kurie karalystei kėlė karinę grėsmę. Lietuvoje ir Lenkijoje jis buvo dvasinis lietuvių vadovas, ginantis nuo stačiatikių religijos ir karo su Maskva pavojaus.

Kazimierui neblogai sekėsi skaičiuoti, vesti derybas su amatininkais, rūpintis kariuomene ir teismais. Su tėvu karalaitį Kazimierą siejo stiprus ryšys. Karalaitis svarbiausiais klausimais nuomonės klausdavo pas tėvą ir paisė šio nurodymų. karalius taip pat gerbė sūnaus išmintį, gabumus ir dažnai su juo tardavosi.

1483 metais karalaitis Kazimieras atvyko į Lietuvą, aplankyti tėvo. Vilniuje karalaitis praleido beveik visus metus. Žiemą lydėjo tėvą į seimą Liubšine, bet sužinojo, kad serga džiova. Karališkoje aplinkoje gyvenantį jaunuolį gydytojai skatino nepaisyti jokių moralinių nuostatų, neieškoti jokių vaistų, o suartėti su jauna moterimi, kad išgelbėtų savo gyvybę. Kazimieras atsakęs, jog geriau mirti, negu nusidėti. Dėl vis blogėjančios sveikatos ir didelių šalčių Kazimieras apsistojo Gardine.

1484 m. kovo 4 d., anksti ryte mirė Gardine. Šv. Kazimiero gyvenimas buvo trumpas — 25 metai ir 5 mėnesiai. Po mirties tik liepos 17 d. Kazimiero kūnas iš Gardino buvo atgabentas ir palaidotas Vilniaus katedros Karališkoje koplyčioje. Kazimierą pažinusieji laikė jį šventuoju. Jo gyvenimą tyrinėjo popiežiaus Leono X legatas vyskupas Z. Ferreri. 1521 m. jis išspausdino biografiją „Vita beati Casimiri, scripta Vilniae“ — tai vienintelis XVI a. šaltinis, kalbantis apie asketišką Kazimiero gyvenimą. Autorius akcentuoja, kad Kazimieras mokėjęs lietuvių, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbas, turėjęs nemažai dorybių: buvo teisingas, susivaldantis, tvirtos dvasios, išmintingas. Pasakoja apie jo atgailą: vilkėjęs ašutinę, pasninkavęs, naktimis melsdavęsis prie uždarų bažnyčios durų bei šelpęs vargšus ir ligonius. Jis itin brangino nekaltumo dorybę. Kai tuometiniai gydytojai Kazimierui kaip vaistą nuo džiovos prirašė nuodėmę, kam pritarė ir tėvai, jis geriau sutiko mirti negu išsižadėti nekaltybės. Norėdamas išlaikyti brangų nekaltybės turtą, buvo uolus Nekaltosios Mergelės Marijos garbintojas.

Už visus išvardytus nuopelnus 1521 m. popiežius Leonas X Kazimierą paskelbė palaimintuoju, o popiežius Klemensas VIII — šventuoju ir savo breve (1602 m. lapkričio 7 d.) suteikė Šv. Kazimiero šventei Lietuvoje ir Lenkijoje aukštesnį liturgijos laipsnį (sub ritu duplici), kitaip tariant, jo kultą pripažino lokaliu, t. y. tik Lietuvai ir Lenkijai.

1604 m. gegužės 10—12 d. Vilniuje iškilmingai atšvęsta šv. Kazimiero kanonizacija.

1636 m. įrengta puošni barokinė koplyčia, skirta karalaičiui šv. Kazimierui ir su didingomis iškilmėmis į ją perkelti šventojo palaikai. Popiežius Urbonas VIII tais pačiais metais paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju.

1926 m. paskelbus Lietuvą bažnytine provincija, šv. Kazimieras paskirtas visos Lietuvos globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII šventąjį paskelbė „visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu, Globėju pas Dievą“.

1952 m. spalio 9 d. šv. Kazimiero relikvijos, sovietų valdžiai uždarius Vilniaus arkikatedrą, Vilniaus arkivyskupijos kapitulinio vikaro ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpesčiu perkeltos į Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, 1953 m. gegužės 3 d. visose Vilniaus miesto bažnyčiose buvo skelbiamos šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo iškilmės.

1989 m. kovo 4 d. šv. Kazimiero relikvijos sugrąžintos į iš šv apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios į Vilniaus arkikatedrą. Iškilmėms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius.

2004 m. buvo paskelbti šv. Kazimiero jubiliejiniais metais. Sukako 400 metų, kai Vilniuje su didingomis, tris dienas (1604 m. gegužės 10—12 d.) trukusiomis iškilmėmis buvo pasitikta popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“ ir į Vilnių atgabenta šventojo vėliava. 2004 m. šv. Kazimiero sarkofagas buvo perkeltas iš koplyčios prie didžiojo Vilniaus katedros altoriaus. Visi maldininkai galėjo ne tik pasimelsti, bet ir paliesti šventojo Lietuvos globėjo sarkofagą. Tuomet šv. Kazimiero koplyčia buvo restauruota.

Šv. Kazimiero relikvijų yra padovanota Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai, Neapolio Šv. Jurgio bažnyčiai, Florencijos šv. Lauryno bazilikai. XVII a. pabaigoje Žemaičių vyskupijos katedroje taip pat buvo saugomas sidabrinė šv. Kazimiero skulptūra su jo relikvijomis. Kai kurių relikvijų dalelės specialiuose relikvijoriuose perduotos Šv. Kazimiero vienuolijai, taip pat Lietuvai nusipelniusiems žmonėms.  Vakarų Lietuvoje seniausioje Vėžaičių šv. Kazimiero šventovėje saugomas arkivyskupo Bulaičio dovanotas relikvijorius su šv. Kazimiero relikvijomis.

Šaltinis http://www.katedra.lt/

TEKSTAI APIE ŠV. KAZIMIERĄ:

Šv. Jonas Paulius II: Šv. Kazimiero dorybėms skirti pagrindinę vietą kasdieniame gyvenime

Šv. popiežius Jonas Paulius II apie Šv. Kazimierą

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio laiškas 2004-ųjų šv. Kazimiero iškilmei

Kardinolo A. J. Bačkio pamokslas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Šv. Kazimiero iškilmės proga (2002 03 03)

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šv. Kazimiero pamokos

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šv. Kazimieras – šauklys į šventumą

Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Pamokslas minint šv. Kazimierą ir meldžiantis už lietuvius pasaulyje

Dr. Sigita Maslauskaitė. Šv. Kazimiero kultas: ištakos ir dabartis

Kun. Vytenis Vaškelis. Šv. Kazimieras neieškojo kitų mylimųjų

Giedrė Kazlauskaitė. Dorybės takais

Dr. Rūta Janonienė. Trirankis šv. Kazimieras – lelijų paslaptis

Renata Vanagaitė SSC: Nebežiūrėki taip liūdnai į savo šalį, Karalaiti

Šv. Kazimieras – maldingumo ir nuolankumo pavyzdys

Libertas Klimka. Šv. karalaitis Kazimieras – nemari Vilniaus legenda

Dr. Aldona Vasiliauskienė. Šventasis Kazimieras ir jo sekėjai

Tomas Viluckas. Kazimieras nūdienai

VAIZDO MEDŽIAGĄ APIE ŠV. KAZIMIERĄ:

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+