I Advento sekmadienis. Nuolatos pasirengę

Jėzus kalbėjo: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 37–44).

Advento pradžiai girdime kaip evangelistas Matas pabrėžia budrumo ir pasirengimo vidinę nuostatą. Esame kviečiami išlaikyti atvirumą Viešpačiui, laukiant jo atėjimo.

Jėzus mus moko, kaip pasirengti ir kaip elgtis norint patekti tarp Viešpaties išrinktųjų. Šiame skaitinyje pateikiama glausta šių pamokymų santrauka.

Pagrindinė mintis – Kristus grįš visiškai netikėtai. Bus panašiai kaip Nojaus dienomis: „Žmonės nieko nenumanydami valgė, gėrė, vedė ir tekėjo <…>, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė”. Vyks įprastas gyvenimas, kai šlovingai apsireikš Kristus, tikrasis gyvenimo Viešpats. Todėl žvelgiant į politinius ir visuomeninius procesus spėlioti apie artėjančią pasaulio pabaigą yra neatsakinga.

Tai tuščias jėgų švaistymas, nes nuo žmonių akių paslėpta kaip sprendžiasi žmonių likimai. Iš dirbančių viename lauke ar malančių vienomis girnomis vieni paimami, o kiti paliekami. Išrinktieji taps nauja tauta, panašiai kaip Nojaus šeima atnaujino žmoniją.

Mes pernelyg lengvai pamirštame, kad turėtume gyventi nuolatinės parengties būsenoje, nes Viešpats ateis tarsi vagis naktį, netikėtai. Advento raginimas budėti kviečia laukti Jėzaus atėjimo ir pasirengti jam. Budriesiems Kristus bus lauktas svečias.

Kun. Rolandas Karpavičius