XXVII eilinis sekmadienis. Sustiprink mūsų tikėjimą

Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų“. „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi…’? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“. (Lk 17, 5–10)

Jėzaus mokiniai suprato, kad neįmanoma savo jėgomis gyventi krikščioniškai, todėl ir prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.

Dievas norėtų stiprinti mūsų tikėjimą. Mums svarbu įsisąmoninti, kad tikėjimo stiprinimas yra Dievo atsakomybė. Kaip Dievas gali tai padaryti?

Kai mes atsiliepiame į Dievo veikimą mūsų tikėjimas auga. Paprasčiausiai Dievas sukuria, leidžia situacijas, kurios moko mus būti pasitikinčiais Jo galia. Dažnai Dievas veikia mums nesuprantamu būdu, kad sustiprintų mūsų tikėjimą. Mūsų tikėjimas auga, kai kasdienybėje priimame Dievo pamokas.

Todėl  melskime Dievo, kad Jis stiprintų mūsų tikėjimą. Dievas visada atsako į šią maldą. Mūsų gyvenime gali būti problemų, sunkumų, sudėtingų situacijų, kurios tvirtintų ir augintų mūsų tikėjimą.

Jis stiprės, kai išmoksime gyventi pasitikėjimu ir visiškai priklausyti nuo Dievo. Dievas trokšta, kad išmoktume gyventi tikėjimu. Visuomet svarbu prisiminti, kad visa, ką Jis daro, yra dėl šio tikslo – stiprinti mūsų tikėjimą.

Kun. Rolandas Karpavičius