Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’ “. Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenis’ “. Jėzus jam atsako: „Taipogi parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’“. Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didingumą, taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane“. Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’ “ Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo. (Mt 4, 1–11)
Jėzaus gundymai mums atskleidžia demono taktiką. Jis visus žmones gundo taip pat – visas pagundas galime sutraukti į tris sritis.
Pirmoji – medžiaginiai dalykai. Esame gundomi gyvenimą paversti pertekliaus rojumi, kurio centras medžiaginė gerovė. Dėl jos tampa nesvarbu kiek viskas kainuos – pastangų, įtampos, darbo. Tuomet niekam daugiau nelieka laiko…
Antroji sritis – socialinis gyvenimas. Pagrindiniai jo simboliai – socialinė, politinė galia, jos spindesys. Didybė ir valdžia yra magiški žodžiai, kuriais gali susigundyti žmogus: “Visa tai aš tau atiduosiu” (Mt 4, 9). Įgavęs galią kitiems žmogus už nieką nebenori jos atiduoti. Valdžią turintis žmogus jaučiasi nepriklausomas nuo kitų ir viršesnės už visus.
Trečioji sritis – mūsų religinis gyvenimas. Čia gundymai itin subtilūs, dažnai nepastebimi.
Demonas ragina manipuliuoti Dievo gerumu, piktnaudžiauti meile. Mylintis Tėvas neleis užsimušti, kad ir ką darytum…
Jėzaus atsakymai remiasi Dievo žodžiu, kurio išminties turtai yra tikroji priebėga nuo piktojo pagundų.
Kun. Rolandas Karpavičius