II sekmadienis po Kalėdų. Žodis yra Dievas
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė. Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.Jonas apie jį liudija ir skelbia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“. Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų. Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė. (Jn 1, 1–18)
Apaštalas Jonas rašo, kad Žodis ir Dievas visada buvo glaudžiai susiję. Tai reiškia – tarp Jėzaus ir Dievo visada buvo neatsiejamas ryšys. Todėl niekas, išskyrus Jėzų, negali mums pasakyti, kas yra Dievas, kokia yra Dievo valia mums, kas yra Dievo meilė, Dievo širdis ir protas.
Paimkime paprastą analogiją iš žmonių gyvenimo. Jei norime sužinoti, ką žmogus iš tikrųjų galvoja ir jaučia, kai kažko imamės, ir mes patys negalime jo paklausti, kreipiamės informacijos į asmenį, kuris ilgą laiką buvo jo artimiausias draugas, o ne į tą, kuris jį mažai ar silpnai pažįsta. Mes žinome, kad jis yra toks artimas žmogus, kad gali mums paaiškinti dominančio žmogaus mintis ir jausmus.
Tą patį dalyką Jonas pasakoja apie Jėzų. Jis sako, kad Jėzus visada buvo su Dievu. Mes tai interpretuojame visiškai žmogiška kalba, nes mes galime tik taip aiškinti: Jonas skelbia, kad Jėzus yra taip arti Dievo, kad Dievas neturi paslapčių nuo jo; ir todėl vien tik Jėzus gali mums atskleisti, kas yra Dievas ir kaip jis su mumis yra susisiejęs. Mūsų užduotis yra išgirsti ir priimti Jėzaus žinią.
Kun. Rolandas Karpavičius
