III eilinis sekmadienis. Pasitikėjimas Jėzumi

 Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.

Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį. (Mk 1, 14-20)

Pirmieji Jėzaus žodžiai yra šie: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija”. Kitaip tariant, – tikėkite mano jums skelbiama žinia. Pirmieji mokiniai kaip tik parodo tokį pasitikėjimą.
Evangelistas pabrėžia šį jų pasitikėjimo Jėzumi radikalumą: „Tuojau, palikę tinklus, (…) nuėjo su juo”. Jėzaus kvietimas keturiems žvejams yra radikalus ir reikalauja stipraus pokyčio gyvenime. Pakviestieji atsiliepia nesąlygiškai: palikę viską nusekė paskui Mokytoją.
Kvietimas kyla vien tik iš Jėzaus, kuris pamato žvejus, stebi juos ir po to pašaukia. Jo asmens galia padaro iš pašauktųjų naujus žmones, žmonių žvejus, bendradarbius platinant Karalystės žinią.
Pašaukimas reiškia visiškai naują gyvenimo būdą, kuris kyla iš vidinio pokyčio. Mokiniai paliko tinklus, bendradarbius, šeimas ir namus. Akivaizdu, kad toks pasirinkimas reiškė praradimą nuolatinio pragyvenimo šaltinio, pastogės, gyvenimo aiškumo. Apaštalai turėjo atmesti bet kokias dvejones ir visiškai pasitikėti Jėzumi, kad jis viskuo pasirūpins.
Žinoma, kiekvienas atsižadėjimas kelia tam tikrą skausmą, tačiau toks yra dieviškas dėsnis, kad paliktųjų dalykų vietoje atsiranda didingesnė tikrovė. Vietoj atsisakytų dalykų yra gaunama geroji naujiena – Evangelija. Ji reiškia, jog Dievas yra arti žmogaus.

Kunigas Rolandas Karpavičius