IV gavėnios sekmadienis. Meilės įrodymas.
Jėzus kalbėjo: “Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“. – Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.” (Jn 3, 14-21)
Visuomet Dievas mokė žmogų mylėti, nes jį sutvėrė pagal savo atvaizdą. Šio sekmadienio evangelijoje pagal Joną skaitome: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”. Dievo meilės slėpinį atskleidžia pirmasis Jono laiškas: „Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes”.
Mes nieko nepadarėme, kad būtume verti tokios Dievo meilės. Nors esame nuodėmingi, neištikimi ir svyruojantys Dievas vis tiek mus myli. Jis įrodo šią meilę mums per savo Sūnų, Jėzų Kristų. Tai yra mūsų, Dievo vaikų, didingo orumo pagrindas.
Per visą savo gyvenimą Jėzus kvietė mus mylėti ne tik mokydamas, bet ir veikdamas. Jis parodė nuostabų meilės pavyzdį: bendravo su žmonių atstumtaisiais, gynė vargšus. gydė ir guodė ligonius, išvarinėjo demonus. Pagaliau atidavė save kaip išpirką už nuodėmes.
Pasauliui vis dar reikia tokių meilės pavyzdžių. Jėzus mokė mus, kad meilės esmė yra savęs atidavimas kitiems. Jėzus mokė taip mylėti ir už tai mirė ant kryžiaus. Nukryžiuotasis Jėzus yra kenčianti meilė. Meilė, kuri nebijo nieko, nesustoja ties jokiomis kliūtimis, net prieš kančią ir mirtį. Tai meilė, kuri viską apima, viską sau palenkia ir viskuo pasinaudoja, kad tik pasiektų žmogaus širdies gelmę.
Kun. Rolandas Karpavičius
