Šv. Kazimieras – pasauliečių pavyzdys

     Jėzus bylojo savo mokiniams: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
    Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
    Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
    Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,– kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
    Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“ (Jn 15, 9–17)

Šv. Kazimiero iškilmės Evangelijoje girdime Jėzaus žodžius, kad jis išsirenka mokinius. Jis pasirenka kiekvieną iš mūsų būti Jo mokiniu, o savo esmėje – tapti šventuoju. Šventumas mus baugina, nes pranoksta mūsų prigimtines jėgas. Vien Jo malone galime tapti šventais ir įgyvendinti Jėzaus paraginimą: “Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas”.

Ko gero, šv. Kazimieras taip pat matė savo silpnumą ir ribotumą įgyvendinti šį Kristaus raginimą. Juk jis spėjo nugyventi tik 26 metus. Tačiau Viešpačiui užteko tiek laiko, kad Jo malonė pilnatviškai išsiskleistų šio jauno žmogaus gyvenime. Nepamirškime, jog šv. Kazimieras gyveno pasaulietiškoje ir prabangioje aplinkoje, kuri nesutrukdė jam tapti šventuoju. 

Taigi, šv. Kazimiero gyvenimas gali mums tapti padrąsinimu ir pavyzdžiu, kaip pasaulio rūpesčių sūkuryje išsaugoti troškimą sekti Kristumi iki galo. Melskime mūsų globėjo šv. Kazimiero užtarimo įgyvendinti Evangelijos žodžius gyvenimo aplinkybėse, kurios dažnai mums atrodo nepalankios. Teįkvepia ir testiprina mus jo pavyzdys.

Kun. Rolandas Karpavičius