Minia, tai sužinojusi, sekė iš paskos. Jis priėmė žmones ir kalbėjo jiems apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai“. O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių. (Lk 9, 11–17)

Bažnyčia skaitydama per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę evangeliją apie duonos padauginimą sieja ją su Jėzaus pažadu duoti žmonėms kitokios duonos. Netrukus duona taps Kristaus kūnu, ir jo mokiniai valgydami šią duoną jungsis su Jėzumi.

Evangelijoje užrašytas duonos padauginimo stebuklas – tai ne vien Jėzaus dieviškos galios parodymas, bet ir proga prabilti apie Tikrą Duoną. Duonos padauginimas Jėzaus amžininkams sukėlė  įvairių minčių. Vieni prisiminė maną, kurią protėviai valgė dykumoje, kiti džiaugėsi tokiu karaliumi, kuris vienu rankos mostu maitina minias.

Jėzus šiuo stebuklu rengia žmonių širdis valgyti kitokią duoną, kuri tapo visos Bažnyčios gyvenimu. Šis ženklas mums turėtų priminti vieną reikšmingą žmogaus dvasinio gyvenimo tiesą. Jėzus ne tiktai duoda, bet ir laukia, kad ir mes jam padėkotume.

Kai Jėzui buvo paduota duona ir žuvys, jis sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems. Kunigas tą patį daro per kiekvienas Mišias. Eucharistinėje aukoje tikintieji atneša aukojimui duoną ir vyną, kurie išdalinami tikintiesiems jau kaip meilės duona. Taip mes atnešame Viešpačiui, ką turime, ir laukiame, kad mūsų gyvenimas būtų palaimintas, o priimdami Komuniją gautume savo širdims stiprybės.

Šio sekmadienio evangelija kalba apie duonos padauginimą. Šis stebuklas įvyko todėl, kad vienas berniukas turėjo penkis duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Viešpats padaugino tai, ką žmogus atsinešė. Penki duonos kepalėliai. laiku atiduoti Dievui, yra simbolis, kad galime tikėtis Jo malonės gausybės.

Žodis „eucharistija“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „dėkojimas“. Pavesdami savo pastangas Viešpačiui, dėkojame už išganymo dovaną kaip Viešpaties gailestingumo darbą.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →