Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.

Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus. (Mk 1, 29-39)

Jėzaus susitikimai su ligoniais ir kenčiančiais evangelijose užima ypatingą vietą, Jėzus kaip gydytojas yra tikrai svarbus visiems evangelistams, nes kiekviename jo gydymo veiksme glūdi žinia – Dievo karalystė yra tarp žmonių.

Jėzus tuo ir skiriasi nuo stebukladarių, atkreipiančų dėmesį į savo asmenį, savo paslaptingas galias. Jėzus ne toks. Jam svarbiausia yra atnaujinti kenčiančio žmogaus santykį su Dievu, priminti ir atgaivinti jo kaip Dievo kūrinio orumą. Šio santykio esmė – Dievo ir žmogaus artimumas.

Todėl Bažnyčia meldžiasi už ligonius. Visgi sveikatą atgauna ne visi. Kai kurie žmonės stebisi, kad atrodo turintys didelį tikėjimą ir verti išgijimo, nėra išgydomi, o kartais išgydymo malonę patiria žmonės, apie kuriuos net nebūtume pagalvoję.

Dievas yra gerumo kupinas Tėvas, kuris atjaučia savo vaikų skausmus. Vis dėlto susiduriame su Dievo meilės ir jo planų kiekvienam žmogui slėpiniu. Tiesa, kad Dievas išgydo tik kai kuriuos…  Svarbu nepamiršti, kad esame išgydomi ne todėl, kad to nusipelnome, o visiškai veltui. Išgydymas – gryna Dievo dovana.

Tačiau Dievas visiems dovanoja galutinį išgydymą: amžinąjį gyvenimą, kuriame nebebus nei ligos, nei skausmo, nei ašarų. Ir tai yra pagrindinis dalykas.

Kunigas Rolandas Karpavičius

 

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →