V gavėnios sekmadienis. Teisingumas ir užuojauta
Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atveda moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją žmonių akivaizdoje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jie atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Galiausiai liko vienas Jėzus ir ten bestovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“. (Jn 8, 1–11)
Rašto žinovai ir fariziejai ieškojo Jėzaus, kad jis būtų apsuptas žmonių. Jie ketino jį sulaikyti, verčiant jį susipriešinti su valdžios institucijomis . Pagrindinis klausimas buvo Jėzaus požiūris į Mozės įstatymą. Neprarandant laiko, religiniai lyderiai atkreipia dėmesį į Mozės įsakymą dėl svetimavimo. Ar Jėzus rems Mozės įstatymą, pasmerkdamas moterį?
Rašto aiškintojai ir fariziejai žinojo, kad jei jis tai padarys, civilinės valdžios institucijos neleis vykdyti bausmės. Gal jis išvengs atsakymo ir taip pateisins šios moters nusižengimą? Nė vieno šių atsakymų Jėzus nepasirinko. Pakviesdamas tuos, kurie be nuodėmės mesti akmenį, Jėzus paliko klausimą jų sąžinei. Jis pavertė teisinį sofizmą į moralinį klausimą.
Kaltintojų pasitraukimas atskleidžia šios istorijos pamokomą prasmę. Neverta spėlioti, ką Jėzus parašė pirštu ant žemės. Jo buvimas buvo pakankamas, kad visi kaltintojai jaustųsi nepatogiai ir išsivaikščiotų, kol galiausiai liko Jėzus ir moteris. Paskutiniuose Jėzaus žodžiuose moteriai, matome kaip užuojauta dera su griežtumu. Iš Jėzaus santykio su moterimi aišku, kad Jis nepateisino svetimavimo. Tokio tikro teisingumo ir gilios užuojautos derinio sunku pasiekti, tačiau tai puikus pavyzdys, kaip Bažnyčia turėtų bendrauti su žmonėmis.
Kun. Rolandas Karpavičius
