VIII eilinis sekmadienis. Gyvenimo vaisiai

Jėzus pasakė mokiniams palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?! Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas. Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį. Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“. (Lk 6, 39–45)

Jėzus nurodo, kad mokytojas negali suteikti savo mokiniui daugiau nei jis pats žino. Todėl jis įspėja mus, kad vertėtų kreiptis į gerus dvasinius mokytojus, kurie gali suteikti mums daugiau žinių. Kita vertus, turėtume nepamiršti, kad negalime mokyti kitų to, ko nežinome.

Taip pat Jėzus moko, kad niekas neturi teisės kritikuoti kitų, jei jis pats nėra be priekaištų. Kitaip tariant, derėtų atsargiai kritikuoti kitus, nes net ir geriausi iš mūsų turi daug ydų, o nusiritusiame iki gyvenimo dugno žmoguje vis dar yra gerumo, kad kartais sunku būna jį kaltinti.

Kristus mums primena, kad žmogų galima vertinti tik iš jo gyvenimo vaisių. Sykį vienam kalbėtojui buvo pasakyta: „Aš negirdžiu, ką sakote, nes jūsų darbai užgožia jūsų žodžius“. Mokymas ir skelbimas yra žmogaus išreikšta tiesa. Geri žodžiai niekada nepakeis gerų darbų. Tikslinga pažvelgti į mūsų dienas. Mus neramina įvairūs socialiniai reiškiniai. Mes niekada jų neįveiksime tik su knygomis, brošiūromis ir diskusijomis. Krikščionybės pranašumas pasireiškia tik gyvenimu, kuris atskleidžia dvasinio asmens pranašumus.

Tad Jėzus primena žmonėms, kad galiausiai lūpos byloja tai, kas vyksta širdyje. Niekas negali kalbėti apie Dievą, jei širdyje nėra vietos Dievo Dvasiai. Todėl kurkime savo širdyje erdvę Jai veikti.

Kun. Rolandas Karpavičius