Visų šventųjų iškilmė yra bažnytinės bendrystės diena. Juk minime ne tik danguje išaukštintus šventuosius. Ši iškilmė byloja kur kas didesnę prasmę.

Švenčiame šventųjų bendravimo slėpinį, kurį sekmadienį išpažįstame kalbėdami „Tikiu“: „Tikiu šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą“.

Šventieji yra visi Kristaus atpirktieji. Šventi, nes Kristaus kraujas nuvalė, jo veltui, nepelnytai dovanojama malonė pašventino. Visų šių dalykų vaizdinys – Krikštas, kuris yra „Dievo maldavimas suteikti gryną sąžinę dėlei Jėzaus Kristaus prisikėlimo.“ (1 Pt 3, 21) Todėl pirmųjų amžių krikščionys vienas kitą vadino šventaisiais.

Krikštas yra Bažnyčios vienybės pagrindas. Bažnyčia apima visus laikus, tautas ir kartas, Dangų, Žemę ir skaistyklą. Ir visi jos nariai, ar jie dar keliautų šiame gyvenime, ar grynėtų skaistykloje, ar šlovingi amžinybėje regėtų Viešpaties veidą, dėl Dievo malonės yra šventi.

Visi sudarome vieną bendriją, vieną– šlovingąjį Kristaus kūną, palaimintųjų Bažnyčią. Nors ir skirtingu būdu, bet visi priklausome šiai bendrijai. Mus visus vienija dar vienas dalykas – vienatinio mūsų Tėvo, vienatinio Gelbėtojo ir vienatinės Dvasios meilė.

Tad šiandien apmąstome dangiškosios ir keliaujančios Bažnyčios šventųju bendrystę. Viena iškilme pagerbdami savo brolius ir seses, kurie pirmiau mūsų sėkmingai ir garbingai nuėjo tikėjimo, vilties, kančios kelionę vadinama gyvenimu, semiamės iš jų drąsos bei įkvėpimo branginti šventumo dovaną, kurią gavome Krikštu.

Palaiminti visi pakviestieji į dangiškąją puotą, kurią Viešpats surengė savo mylimiesiems.

 Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →