Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“. Jėzus dar pasakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžiančias plačias šakas, taip kad jo pavėsį gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“. Daugeliu tokių palyginimų Jėzus kalbėjo žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, i savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo. (Mk 4, 26–34)
Ši palyginimą mums papasakojo tik Morkus. Tai yra nuostabu, kad Jėzus pavyzdžiu apibūdinti artėjančią Dievo karalystę, dažnai nurodo gamtos reiškinius. Gamtoje augimas ir vystymasis dažnai nepastebimas. Jei matysime augalą kasdien, mes nepastebės jo augimo. Kai pamatysime jį po kurio laiko, pastebėsime, kad įvyko kaita. Taip yra ir su Dievo karalystė. Neabejotina, kad Dievo karalystė ateina, artėja, jei palyginsime ne su šiandien ir vakar, o su praėjusiu amžiumi. Dievo karalystė reiškia Dievo viešpatavimą, tai yra tą dieną, kai Jo valia Žemėje bus įgyvendinta taip pat tobulai, kaip dabar danguje.
Palyginimas kalba apie žmogaus bejėgiškumą. Ne valstietis augina sėklą, jis net nežino jos augimo mechanizmo. Gyvenimo paslaptis slypi pačioje sėkloje. Niekas niekada nežinojo gyvenimo slėpinio ir nesukūrė nieko tikra šio žodžio prasme. Žmogus gali daryti mokslinius atradimus, užsiimti genetinėmis manipuliacijomis, kurti meną, tobulinti jį supantį pasaulį, bet jis negali sukurti būties. Mes negalime sukurti Dievo Karalystės, tai priklauso nuo Dievo. Akivaizdu, kad mes galime stabdyti Dievo Karalystės atėjimą ir trukdyti jai, arba sukurti aplinkybes, kad ji galėtų ateiti anksčiau, bet už visko stovi Dievas, Jo jėga ir valia.
Kun. Rolandas Karpavičius