Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link. Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos. Jie pasuko į kitą kaimą.

Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“ Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“. Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“ Tas prašė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. Jis atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!“ Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais“. Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“. (Lk 9, 51–62)

Jėzaus įsakmus kvietimas sekti paskui Jį apglėbia visų laikų žmones. Jis nėra skirtas tik anam nežinomam mokiniui, bet ir mums, nes Evangelija nėra negyva raidė, bet ji byloja dabar.

Todėl dabar, šią akimirką, esame kviečiami rinktis Jėzų. Šis pasirinkimas nėra lengvabūdiškas. Sekti paskui Jėzų nėra lengva, nes Jo mokiniui teks būti visose aplinkybėse, kuriose buvo ir Mokytojas.

Krikščioniui neišvengiamai teks būti nesuprastam, atmestam aplinkinių, patirti kryžiaus gėlą, kančios taurę, mirties kartėlį. Šv. Jonas Paulius II yra rašęs: “Kristus neaiškina abstrakčiai kančios priežasčių, bet pirmiau viso kito jis sako: „Sek paskui mane!” Ateik! Savo kentėjimais imkis dalies pasaulio gelbėjimo darbe, dalyvauk Išganyme, įvykdytame per mano kentėjimą!”

Tačiau Kristaus mokinys žjno, kad už visų tamsos akimirkų ir iššūkių brėkšta prisikėlimo aušra. Ir čia slypi didžioji krikščionybės žinia – kančia ir šlovė yra neatsiejami dalykai. Jėzaus mokinys tiki, kad yra savo Viešpaties šlovės dalininkas.

Kun. Rolandas Karpavičius

 

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →