XVII eilinis sekmadienis. Dievo dosnumas

Jėzus bylojo minioms: „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mt 13, 44–46)

Šis Kristaus palyginimas mus kviečia būti  ryžtingais. Dievo Karalystė patikima tam, kuris nebijo rizikuoti. Jis turi ištuštinti visas savo kišenes, kuriose neturi likti nieko. Vyksta dieviški mainai – keičiamas žmogaus pasitikėjimas į dievišką  dosnumą. Pasitikėjimas reiškia, kad žmogus atidavęs viską gaus tikrai daugiau nei turėjo.

Krikščioniškame gyvenime  rizikuoti – tai išeiti iš savo saugumo žemės, kurioje patogu gyventi. Tačiau Dievas kviečia peržengti mūsų sukurtas  ribas. Jis pasinaudoja mūsų troškimu gyventi geriau, turėti daugiau. Mes dažnai bijome  kažko norėti. Dažnai įsivaizduojame, kad Dievas yra koks tai šykštuolis, kuris laiko malones užspaudęs dangaus saugyklose. Palyginimas byloja, kad Viešpats neaplenkiamas  savo gerumu. Jis duoda daugiau, nei mes. Visos mūsų investicijos visada bus mažesnės už jo dovanas.

Kun. Rolandas Karpavičius