XXVI eilinis sekmadienis. Dvasinė operacija

Jonas tarė Jėzui: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio. Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų tikinčiųjų mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
Jei tavoji ranka traukia tave nusidėti, – nukirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu turint abi rankas, patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. Ir jei tavo koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu, turint abi kojas, būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu turint abi akis, būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“. (Mk 9, 38–43. 45. 47–48)

Antroje šio sekmadienio Evangelijos dalyje gyva rytų kalba išdėstoma pagrindinė tiesa, kad gyvenime yra tik vienas tikslas, dėl kurio galima viską paaukoti. Fiziškai tai gali reikšti, kad žmogus turės prarasti kažkokį organą, kad liktų gyvas. Kartais vienintelis būdas išsaugoti žmogaus gyvenimą yra chirurginis organo pašalinimas arba galūnių amputacija. Tas pats gali įvykti ir dvasinio gyvenimo srityje.

Jėzaus pareiškimai apie nukapotas galūnes ar išdurtas akis neturi būti suprantami pažodžiui – šie vaizdingi rytietiški posakiai reiškia, kad gyvenime yra tikslas vertas bet kokios aukos.

Jei kas nors mūsų gyvenime neleidžia mums visiškai įvykdyti Dievo valios, kaip brangus ir būtinas mums tas ar anas įprotis būtų, mes turime jį išnaikinti. Gali būti, kad toks išnaikinimas bus skausmingas, kaip chirurginė operacija, tačiau jei norime pažinti tikrą gyvenimą, tikrą laimę ir tikrą ramybę, turėtume tam ryžtis. Gal skamba drąsiai ir griežtai, tačiau iš tikrųjų tai tik gyvenimiška tikrovė.

Kun. Rolandas Karpavičius