XXVII eilinis sekmadienis. Širdies laisvė

Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“. Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“. Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę! Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“. Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“ Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“. Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo. (Mk 10, 17–30)

Atrodytų griežti Kristaus pasisakymai apie turtą yra įspėjimas nesudievinti jo galios ir vaidmens. Būtent šia prasme reiktų suprasti ir Jėzaus žodžius, kurie nereiškia, kad tarnavimas Dievui ir turtas yra vienas kitam visiškai priešingi dalykai.

Tačiau jie byloja, kad pirmoji vieta žmogaus gyvenime priklauso Dievui. Turtai ir pinigai negali užimti Dievo vietos žmogaus gyvenime. Todėl ir šie Jėzaus žodžiai paprasčiausiai reikalauja teisingai nustatyti prioritetus. Radikalūs Jėzaus žodžiai moko pasitikėti Aukščiausiuoju, o ne savo turtu ir galia.

Jėzus mus kviečia duoti. Duodami įgauname širdies laisvę, kurios taip dažnai trūksta nūdienos žmogui supančiotam turtinių ir finansinių įsipareigojimų bei netikrumo dėl ateities.

Šia laisve gyveno daugybė šventųjų ir vienuolių, tokių kaip šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Dominykas, pal. Motina Teresė. Žinoma, nors jų gyvenimas yra veikiau išimtis nei taisyklė, bet atsisakydami materialinių gėrybių jie įgijo laisvę, kurios dėka galėjo patarnauti kitiems.

Tad širdies laisvė mums būtina, kad mylėtume. Juk tik mylėdami gyvename Evangelija.

Kun. Rolandas Karpavičius