XXVIII eilinis sekmadienis. Vestuvių pokylis

Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“. (Mt 22, 1–10. 11–14)

Ko gero, labiausiai žmones suartina bendras valgymas šeimoje ar geroje kompanijoje. Bendras stalas sutvirtina žmonių tarpusavio ryšius. Todėl Biblijoje yra gausu vaišių vaizdinių, kurie simbolizuoja Dievo bendrystę su žmogumi.

Mato palyginime apie karališkąsias vestuves Jėzus kalba apie eschatologinį pokylį, kurio dalyviai nėra kilmingi ir galingi, bet paprasti žmonės, nuoširdžiai ieškantys Dievo ir atsiliepiantys į jo kvietimą.

Kas tie tarnai, kuriuos karalius pasiunčia sukviesti svečių į pokylį? Tai visi tie, kurie išgirdo Jėzus paliepimą: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones” (Mt 28, 19). Bažnyčia yra erdvė, kurioje vyksta šis vestuvių pokylis ir kur visi pakrikštytieji yra misionieriai – pasiųstieji. Esame Dievo tarnai, pasiųsti perduoti visiems žmonėms kvietimą į džiaugsmingą Sūnaus vestuvių pokylį.

Pakviestieji yra visi žmonės. Dievas neišskiria nė vieno, tačiau žmogus gali atsisakyti ateiti. Jėzus sako, kad tarnai „surinko visus, blogus ir gerus”. Dievas nenori, kad praleistumėm mums pasiūlytą nuostabią progą, nes jis žino, kad gyvenimas yra trumpas ir gali būti per vėlu.

Tarp pokylio dalyvių daugiau nusidėjėlių nei gerųjų, nes Bažnyčia yra nusidėjėlių pokylis, – tokių nusidėjėlių, kurie tiki į Jėzų Kristų ir priima jo išganymo naujieną. Nors patekti į vestuvių pokylį galima paprastai, vis dėlto reikalingas tikėjimas, bendrystės su Švč. Trejybe troškimas.

Be tikėjimo šiame vestuvių pokylyje nesijausime gerai – būsime be šventinio rūbo. Todėl Jėzus mus įspėja saugotis lengvapėdiškumo ir branginti Dievo gerumą.

Kunigas Rolandas Karpavičius