Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“. (Mt 25, 1–13)

Palyginime glūdi bent dvi svarbios ir visuotinos tiesos.

Jis įspėja mus, kad kai kurių dalykų negalima gauti ar padaryti paskutinę minutę. Atėjus egzamino dienai, jau yra per vėlu pradėti ruoštis egzaminui. Žmogui per vėlu pradėti įgyti įgūdžius, kai jam jau buvo paskirta užduotis. Panašiai galima užsiimti įvairiais reikalais tol, kol nebeliks laiko pasirengti susitikimui su Dievu.

Be to, palyginimas įspėja mus, kad yra dalykų, kurių negalima paimti iš kitų. Paikos mergaitės negalėjo pasiskolinti alyvos, kai joms skubiai reikėjo. Asmuo negali pasiskolinti iš kitų santykio su Dievu – jis turi pats turi užmegzti šį santykį. Žmogus negali pasiskolinti iš kitų gero charakterio savybių – jis pats jomis turėtų pasižymėti. Mes ne visada galime gyventi kitų žmonių sukaupto dvasinio kapitalo sąskaita. Kai kuriuos dalykus turime pasiekti patys, nes jie negali būti pasiskolinti iš kitų.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →