Apie sakramentalijas

Vasario pirma savaitė yra nužymėta keliais liturginiais minėjimais, kurių metu tikintiesiems yra teikiamos sakramentalijos. Tačiau šiuose liturginiuose šventimuose centras turėtų likti Kristus, nes, pavyzdžiui, Grabnyčios yra ne žvakių mirusiems diena, o Kristaus Pasaulio šviesos šventė.

Sakramentalijos pašventina žmogaus gyvenimą, jo aplinką, gyvenamą ir medžiaginį pasaulį. Sakramentus įsteigė Kristus, o sakramentalijas – Bažnyčia. Priimdamas sakramentus krikščionis tiesiogiai susitinka Jėzų, o sakramentalijomis jis gauna malones per Bažnyčios maldą.

Sakramentalijų atveju mes naudojamės Bažnyčios užtarimo malda, jos parengia mus sakramentų priėmimui. Svarbu suprasti, kad sakramentalijos yra Jėzaus Kristaus vardu Bažnyčios atliekami pašventinimai ir palaiminimai.

Jas ignoruoti reikštų atsukti nugarą maloningam Dievo veikimui, tačiau galvoti, kad saugodamas šv. Agotos duoną tikrai niekada nepatirsi jokios nelaimės, priėmęs šv. Blažiejaus palaiminimą – nesirgsi, yra prietarai. Sakramentalijos nėra magija, bet jų poveikiui mūsų gyvenime didelę reikšmę turi mūsų tikėjimas, juk patys savaime pašventinti daiktai, palaiminimai nėra veiksmingi.

Bažnyčios misija yra iki laikų pabaigos šventinti žmoniją ir joje per Kristų Šventojoje Dvasioje šlovinti Tėvą. Veikiama šios Dvasios, ji atlieka savo misiją skirtingais būdais. Būtent Šventoji Dvasia įkvėpė Bažnyčiai įvairias pašventinimo formas: maldas, kurios remiasi Dievo Žodžiu ir gestus švenčiamus tikėjimu bei palaikomus Šventosios Dvasios. Taip tikintieji kviečiami šlovinti Dievą už išganymo darbą ir maldauti Dievo palaiminimo.

Taip per sakramentalijas Dvasia lydi krikščionis įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais, vykdant jiems skirtingus uždavinius, kuriuos jie pašaukti atlikti visuomenėje ir Bažnyčioje.

Kunigas Rolandas Karpavičius