II eilinis sekmadienis. Mokytojau, kur gyveni?

Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“) , kur gyveni?“ Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“) . Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“) . (Jn 1, 35-42)

Klausimas yra ieškojimo variklis. Žmogus ieško Dievo, ieško savo kelio šiame pasaulyje klausdamas saves, kitų ir Viešpaties. Kiekvienas mūsų drauge su psalmininku galėtume pasakyti: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau. Neslėpk nuo manęs savo veido” (Ps 27, 8-9). Kiekvienas mūsų turi savo asmeninę istoriją ir savo širdies gelmėje nešioja norą pamatyti Dievą.

Prie Jordano mokiniai nežinojo, kas iš tiesų yra Jėzus. Jiems reikėjo daug laiko, kad suvoktų Dievo Sūnaus slėpinį. Mes irgi norime pažinti Tą, kuris apreiškia Dievo veidą.

Todėl iš sielos gelmių išnyra klausimas Tam, kuris turi gyvenimo žodžius: „Rabi, kur gyveni?”

Šis klausimas reiškia: „Mokytojau, tu myli ir gerbi žmogaus asmenį, tu dalyvavai žmogaus kančiose, tu nušvieti žmogišką egzistenciją, tad leisk man atrasti tikrąją gyvenimo ir pašaukimo paslaptį.“

Į mokinių klausimą Jėzus atsako visa savo misija. Jis mokė, darė didelius stebuklus, gydė ligonius, prikėlė mirusiuosius gyvenimui. Tačiau visas nepaprastas jo kelias pilnatvę pasiekė Golgotoje. Tik tikėjimo žvilgsniu žiūrėdami į Kristų ant kryžiaus, galime pamatyti, kas yra Jėzus.

„Rabi, kur gyveni?” Bažnyčia atsako mums kiekvieną dieną į šį klausimą: Kristus yra Eucharistijoje. Joje ir per ją mes pamatome gyvojo Dievo buveinę tarp žmonių. Juk Eucharistija yra gryna meilės dovana žmonėms, Eucharistija yra tikroji Išganytojo dabartis duonoje ir vyne, jo atiduotame kūne ir išlietame kraujyje.

Taip Kristus atsako į mūsų klausimą, į visų Dievo veido ieškančių žmonių klausimus. Jis atsako kvietimu: tai – mano kūnas, valgykite jo visi. Jis patiki mums savo didžiausią troškimą, kad visi, kuriuos jis myli, būtų toje pačioje bendrystėje.

Kun. Rolandas Karpavičius