Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. (Jn 20, 19–23)

Sekminių evangelija mums pasakoja apie Prisikėlusiojo dovaną mokiniams. Kristus taip garantuoja jiems pagalbą būsimam svarbiam uždaviniui: „Aš siunčiu jus, ir su jumis bus Dvasia.“ Dabar Viešpaties Dvasia pasiliko su mokiniais, kad jie galėtų atlikti visas jiems pavestas tarnystes.

Kam Kristus patiki savo darbą, tuos jis apdovanoja savo Dvasios jėgomis ir suteikia visus būtinus įgaliojimus. Tai – didysis Sekminių pažadas mums. Nes net labiausiai įtikinami įrodymai negali patys savaime įžiebti tikėjimo, jei žmogus neatsivers Dvasios veikimui. Todėl kasdien priimkime Šventąją Dvasią, kad turėtumėte pasitikėjimą ir atverkime jai savo protą, kad Viešpats duotų mums drąsos. Ką Jėzus mokiniams pasakė, Jis taip pat sako visiems tikintiesiems: „Priimkite Šventąją Dvasią …“ (Ef 1, 13).

Mes turime priimti tai, ką Kristus dovanoja. Mes esame kviečiami visiškai palenkti save ir savo dvasią budinančiam, gaivinančiam  ir palaimingam Dvasios veikimui. Atsiverti Dvasios įkvėpimams ir elgtis pagal juos, priimti jos jėgą ir pasitelkti ją kasdienių iššūkių akivaizdoje. Tie, kurie laikosi Jėzaus žodžio kaip įsakymo, naudos jį kaip pažadą; jie gaus Šventąją Dvasią kaip vadovą savo kelyje ir kaip amžino gyvenimo paveldėjimo garantą.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →