Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“. Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“. Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“. Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį. (Lk 5, 1–11)

Jėzus pasirenka savo pirmuosius mokinius iš žvejų. Žvejai yra kantrūs, ištvermingi ir drąsūs žmonės. Panašiomis savybėmis turėtų pasižymėti ir Jėzaus apaštalas.

Ir Jėzaus mokiniui svarbu nesibodėti laukimo, kantriai vėl iš naujo daryti tą patį darbą ir pasitikėti Dievu. Jėzaus mokiniui tenka dažnai grįžti namo tuščiais tinklais. Ir po to, nenusivilti, bet išgirdus Mokytojo žodį paklusti: „Dėl tavo žodžio užmesiu tinklus”.

Petras atpažįsta Viešpaties šlovės apsireiškimą, todėl jis parpuola prie Jėzaus kojų, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nusidėjėlis!” Jis suvokia, kad yra Šventojo akivaizdoje.

Jėzus, pranašystė Petrui apie būsimąją žmonių žvejybą, reiškia, kad tinkluose rasime visus – gerus ir blogus, tyrus ir netyrus. Viešpaties tinkluose, Bažnyčioje, neturi trūkti žuvies.

Ji randama nuirklavus giliau. Jėzaus apaštalo žvejybos sėkmė priklauso nuo drąsos nerti į dvasinę gelmę.

Tik paklusus Jam, tik irkluojant į gelmę mūsų Bažnyčios tinklai bus pilni.

Kun. Rolandas Karpavičius

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+
Tagged with →