XXII eilinis sekmadienis. Tikrasis dosnumas

Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį.

Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.

Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“. (Lk 14, 1. 7–14)

Jėzus kviečia patikrinti mūsų dosnumo motyvus.

Vieni žmonės duoda vedini pareigos jausmo. Mes dažnai duodame Dievui ir kitiems tarsi mokėtume mokesčius.

Kiti duoda dėl asmeninių sumetimų. Sąmoningai ar nesąmoningai, jie žiūri į labdarą, aukojimą, kaip į investiciją. Jie mano, kad jų auka yra indėlis, kurį Dievas įrašys į gyvenimo knygą.

Tokia dovana neturi nieko bendra su dosnumu ir gailestingumu, ir yra racionalaus egoizmo apraiška.

Kiti dalinasi vedini pranašumo jausmo. Tokia šalpa gali būti baisus dalykas. Ji gali įžeisti sušelptąjį labiau nei neigiamas atsakymas, nes aukotojas žiūri į asmenį, kuriam jis duoda iš aukšto. Geriau nieko neduoti nei duoti tik patenkinant savo tuštybę ir valdžią žmonėms.

Kai kurie duoda, nes negali neduoti. Tai yra tikroji dovana. Dievo karalystės įstatymas sako, kad jei žmogus duoda norėdama gauti atlygį, negaus jo, bet duodančiam, kuris nelaukia jokio atlygio, bus tinkamai atlyginta.

Nuoširdi yra auka, kuri kyla iš nesulaikomo meilės impulso. Dievas duoda, nes Jis myli pasaulį, tad ir mes turime duoti taip pat.

Kun. Rolandas Karpavičius